PRADŽIA

Lietuvos graikų draugija „Patrida“ buvo įkurta 1995 m. ir vienija Lietuvoje gyvenančius graikus bei jų šeimas iš įvairių Lietuvos miestų: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Švenčionių, Visagino ir kt. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje gyvena 160 graikų, dauguma jų yra Patridos nariai.
Graikų draugija Lietuvoje buvo įkurta dar XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai prasidėjus pertvarkos reformoms buvo leista kurti tautines bendrijas. Pirmuoju graikų bendruomenės „Pontos“ pirmininku tapo Achilėjas Džavachidis, o tarp steigėjų buvo šios šeimos: I. Apostolidis ir K. Kazandži, V. Mavrofidi-Mikalajūnenė, V. Kofiadi-Žukovskaja ir kt. Netrukus į bendruomenę įstojo I. Makmako, V. Janatjevo, L. Michalidi-Kuzminos, V. Korneičuko, L. Romanienės-Andrakis, J. Charačidžio, V. Nikolaidžio šeimos. 
1995 m. ant graikų bendrijos „Pontos“ pamatų buvo įkurta Lietuvos graikų draugija „Patrida“, jos pirmininku tapo Fiodoras Avlastimovas. Netrukus draugija „Patrida“ pradėjo leisti to paties pavadinimo laikraštį, skelbiantį informaciją apie Graikiją, graikų literatūrą, teatrą, muziką. Ypatingo dėmesio sulaukė rubrika „Kas jūs, Lietuvos graikai?“, kur patys nariai pasakodavo apie senelių ir prosenelių likimo vingius, atvedusius  juos iš saulėtos Graikijos į mažą Baltijos šalį – Lietuvą. Nuo 1997 iki 2005 m. draugijos pirmininku buvo Georgas Kešanidis, o nuo 2005 m. iki šių dienų draugijai vadovauja Agelina Eminova. O nuo 2015 m. Evelina Paulavičienė.

 

MŪSŲ ŠAKNYS

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seniausia mums žinoma graiko atvykusio į Lietuvą istorija, tai M. N. Asimakio atvykimas ir tabako fabriko įkūrimas tarpukariu 1926 m. Su juo kartu atvyko ir pusbroliai Asimakopoulos ir Varikopoulos. M. N. Asimakio tabako fabrikas klestėjo Lietuvoje dėl gaminių kokybės. Ši istorija ir mūsų gerbiamo nario, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Nikolajaus Medvedevo - Varikopoulos šeimos kelias į Lietuvą. 

Taigi, Lietuvos graikų šaknys ir keliai įvairūs:  vienų Trapezunde (dabar Trabzonas), kitų Atėnuose ar Graikijos salose. Skirtingi buvo ir keliai į Lietuvą: vieni atvyko tarpukariu užsiimti tabako verslu, kiti bandė išsigelbėti nuo raudonojo revoliucijos teroro, treti, baigę sovietines aukštąsias mokyklas, gavo paskyrimą dirbti Lietuvoje ir pasiliko čia gyventi, sukūrė šeimas. Graikus sovietmečiu, kaip ir lietuvius, trėmė į Sibirą, Kazachstaną ir Baškiriją, kai kurie, tremtyje sukūrę šeimas su lietuviais, kiek laisvesnės atmosferos septintajame dešimtmetyje persikėlė gyventi į Lietuvą, savo vyro ar žmonos gimtinę. Praeito amžiaus dramatiška istorija paliko gilius pėdsakus kiekvienos šeimos gyvenime. Beje, draugijos ankščiau leistas laikraštis vieniems padėjo rasti savo artimuosius, kitiems senelių kaimynus iš kaimo ar studijų laikų draugus. 
 

​

​

​

​

​

​

​

​

​

 

​

​

„PATRIDA“ TARPTAUTINĖSE ORGANIZACIJOSE

„Patrida“ yra tarptautinių graikų diasporos organizacijų narė: Pasaulinės graikų diasporos tarybos, Pasaulinės Ponto regiono graikų tarybos, Tarptautinės Graikijos, NVS ir Baltijos šalių asociacijų sąjungos „Pontos“ ir kt. Draugijos atstovai dalyvauja graikų diasporos kongresuose, tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.

​

VASAROS STOVYKLOS VAIKAMS IR JAUNIMUI GRAIKIJOJE

Nuo 1999 m. „Patrida“ kasmet atostogauti į Graikiją siunčia grupę 5–11 metų graikų kilmės vaikų iš įvairių Lietuvos miestų. Ten, tarptautinėse stovyklose, vaikai ne tik ilsisi prie jūros, bet ir susipažįsta su istorinės tėvynės įžymybėmis. Delfai ir Atėnai, Mikėnai, Epidauras ir Salonikai – tai tik dalis  vaikų aplankytų antikos kultūros centrų. Tačiau svarbiausia, kad jie, bendraudami su bendraamžiais graikais iš viso pasaulio, pradeda suprasti įvairių kultūrų žmonių bendravimo svarbą.

Keletą kartų tarptautinėse stovyklose ilsėjosi 18–25 metų vaikinai ir merginos. Pagal programą  „Filoksenia“ istorinę tėvynę aplankė ir pensinio amžiaus draugijos nariai. Visos šios programos visiškai finansuojamos Graikijos. Be to, „Patridos“ jaunimas nuolat vyksta į graikų kalbos kursus Atėnų bei Kipro universitetuose. 

VAKARAIS IR ŠVENČIŲ DIENOMIS
„Patrida“ kasmet rengia įvairius literatūros renginius, atmintinų dienų minėjimus, graikiškos muzikos ir šokių ansamblių pasirodymus.  
Draugijos nariai kartu mini Graikijos nacionalines šventes: 1821 m. kovo 25-ąją - sukilimo dieną, Naujamečio pyrago Vasilopitos pjovimo šventę, vasario 9-ąją -  Pasaulinę graikų kalbos dieną, Šv. Velykas, Gegužės 19-ąją - Graikų pontiečių genocido dieną, Sumelos Švč. Mergelės dieną, „Ochi“ dieną, Šv. Kalėdas. Bendruomenėje veikia muzikos ansamblis „Patrida" ir šokių ansamblis „Elada", bei graikų kalbos mokykla vaikams ir suaugusiesiems. 

 

„PATRIDA“ – TAI STIPRŪS ŽMONĖS
Visus šiuos metus neįkainojamą pagalbą draugijos veiklai teikė Graikijos valstybės institucijos, ypač Generalinis Graikų Išeivijos Sekretoriatas, Graikijos kultūros ir švietimo ministerijos, Graikijos ambasada Lietuvoje, taip pat Tautinių mažumų departamentas prie LRV, Vilniaus miesto savivaldybė.  

Tačiau mūsų draugija neišliktų vien laukdama pagalbos iš kitų.  „Patridos“ stiprybė – jos žmonės, negailintys laiko ir jėgų draugijos veiklai plėtoti. Neįkainojamas Nepriklausomybės atkūrimo akto signataro, kelių kadencijų Seimo nario Nikolajaus Medvedevo indėlis. Ne kartą organizaciją parėmė daugelis mūsų draugijos narių. Jų dėka „Patrida“ tęsia savo veiklą.

​